Naujienos

Neseniai Lietuvos ugniagesių gaisrinės saugos asociacija parengė ir išsiuntė kreipimąsi šalies premjerui Sauliui Skverneliui, Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui, vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui Mindaugui Sinkevičiui, kuriame prašoma imtis priemonių ir įtraukti kvėpavimo organų apsaugos aparatus į privalomą aprūpinimo savivaldybių ugniagesių asmeninės apsaugos priemonių sąrašą.

Asociacijos vadovo V. Kaziliūno pasirašytame kreipimesi konstatuojama, kad 2019 m. spalio 16 d. Lietuvoje, Alytaus mieste įsikūrusioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika” kilęs ir 10 dienų trukęs didelio masto gaisras išryškino įsisenėjusią problemą – Lietuvos savivaldybių ugniagesiai į gaisro židinį eina ir gaisrą gesina neturėdami kvėpavimo organų apsaugos priemonių – kvėpavimo organų apsaugos aparatų.

„Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos dalyvauja gesinant per 50 procentų visų šalies gaisrų bei atliekant apie 40 procentų gelbėjimo darbų, tai yra 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimo ir kitose atokiose Lietuvos vietovėse savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai pirmieji atvyksta į gaisro vietą ir pradeda gesinimo bei gelbėjimo darbus. Kiekvienas neapsaugotas savivaldybių ugniagesys, gelbėdamas nuo gaisro ir kitų pavojų žmones ir jų turtą, pats rizikuoja gyvybe ir sveikata”, - teigia asociacijos vadovas Vytas Kaziliūnas.

Lietuvos gaisrinės saugos asociacija, reaguodama į šią savivaldybių ugniagesių sveikatos ir gyvybės apsaugos problemą, prieš kurį laiką kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą su iniciatyva ir raginimu įtraukti kvėpavimo organų apsaugos aparatus į privalomą aprūpinimo savivaldybių ugniagesių asmeninės apsaugos priemonių sąrašą.

„Iš departamento gautas atsakymas, kad pildyti savivaldybių ugniagesių apsaugos priemonių sąrašą išimtinai viena ar kita priemone netikslinga, o toks aprūpinimas pareikalaus papildomo finansavimo šių priemonių eksploatavimui, priežiūrai, remontui, komplektavimui ir darbuotojų apmokymui,” - sako V. Kaziliūnas.

Kreipimesi dėl kvėpavimo organų apsaugos aparatų konstatuojama, kad centrinė Lietuvos institucija, vadovaujanti visoms šalies priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kontroliuojanti jų parengtį, formalią teisėkūrą ir valstybės lėšas iškėlė aukščiau pamatinių žmogaus – savivaldybės ugniagesio interesų – gyvybės ir sveikatos, be to, suponavo prielaidą, jog savivaldybių ugniagesiai neverti būti aprūpinti tokiomis pačiomis apsaugos priemonėmis, kaip yra šiuo metu aprūpinti valstybės ugniagesiai.

Rašte pažymima, kad šiuo metu galiojantis Vidaus reikalų ministro 2015-08-06 įsakymas ir juo patvirtintų Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų (ugniagesių) aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir asmeninių apsaugos priemonių priežiūros rekomendacijų 1 punktas numato, kad savivaldybių ugniagesiai privalo būti aprūpinti tik šiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis: apsaugine ugniagesio apranga, šalmu, pošalmiu, pirštinėmis ir avalyne. Ir nors šis teisės aktas pavadintas rekomendacijomis, tačiau jo 1 punktas numato privalomą apsaugos priemonių sąrašą. Šiame sąraše nėra jokių savivaldybių ugniagesių kvėpavimo organų apsaugos priemonių. Tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2019-01-09 įsakymu patvirtintas Priemonių ir įrangos, skirtos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbams atlikti sąrašas numato kvėpavimo organų apsaugos aparatus kaip būtinąją valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbančių valstybės (tačiau ne savivaldybių) ugniagesių apsaugos priemonę.

„Kuo prasikalto savivaldybių ugniagesiai, kad jie ir jų sveikatos bei gyvybės apsauga šiai institucijai nerūpi? Kuo savivaldybių ugniagesiai yra kitokie, kad jų saugumas yra mažiau reikšmingas ir svarbus? - kelia klausimą asociacijos vadovas. - Kodėl savivaldybių ugniagesiai, dalyvaujantys gesinant per 50 procentų visų šalies gaisrų, yra diskriminuojami prieš valstybės ugniagesius? Kodėl valstybė, priskyrusi savivaldybėms valstybinę priešgaisrinės saugos funkciją, ir tuo įsipareigojusi organizuoti ir finansuoti šios funkcijos vykdymą, nesirūpina savivaldybių ugniagesių sveikata bei gyvybe, ar ja rūpinasi mažiau, nei valstybės pareigūnų?”

Jis pažymi, kad kvėpavimo aparatai nėra naudojami tik išskirtinių gaisrų ar pirminių gelbėjimų darbų metu, jie būtini visų gaisrų ar pirminių gelbėjimo darbų atvejais, kur yra kenksmingos medžiagos (dūmai, chemikalai ir pan.), kenksminga kvėpavimui aplinka.

Kreipimesi taip pat pažymima, kad Nacionalinė priešgaisrinės apsaugos asociacijos (NFPA-National Fire Protection Association) standartuose/rekomendacijose pabrėžiama, kad kvėpavimo aparatai yra neatsiejama ugniagesių asmeninės apsaugos priemonių dalis – tokie pat svarbūs ir būtini, kaip apranga, šalmas, pirštinės ar batai. O Lenkijoje net ir savanoriai ugniagesiai dirba su kvėpavimo aparatais.

Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos požiūriu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, nematydamas poreikio pildyti savivaldybių ugniagesių asmeninių apsaugos priemonių sąrašą ir taip ignoruodamas savivaldybių ugniagesių gyvybės ir sveikatos apsaugą, pažeidžia ne tik konstitucinius teisinės valstybės, teisės į gyvybę, saugias ir sveikas darbo sąlygas, lygiateisiškumo ir kitus principus, tačiau ir savo paties išsikeltas vertybes bei principus. Tai rašte grindžiama 2013-11-18 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įsakymu patvirtintais Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatais (8.1 p.), kur yra įtvirtintas prioritetinį visų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbuotojų (įskaitant ir savivaldybių ugniagesių) saugumo užtikrinimo principas. Jis reikalauja visus gelbėjimo darbus numatyti ir organizuoti atsižvelgiant į dirbančių darbuotojų saugą ir sveikatos būklę, o žmonių, turto ir gyvūnų gelbėjimo rizika neturi viršyti gelbėjimo darbus atliekančio pareigūno (darbuotojo) gyvybei, sveikatai gresiančio pavojaus.

Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos pozicija, kad kiekvienas savivaldybių ugniagesys yra nusipelnęs nediskriminacinių, saugių ir sveikų darbo sąlygų.