Naujienos

Ugniagesys-gelbėtojas Valdas Girdauskas dirba Šakių rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Griškabūdžio ugniagesių komandoje, o šiandien skaičiuoja net septynioliktus darbo metus. Valdas randa laiko ir savanoriauti – užsiima šviečiamąja ir prevencine veiklomis, siekiant apsaugoti apylinkių gyventojus nuo galimų gaisrų.

Tiesa, ugniagesio-gelbėtojo darbo V. Girdauskui teko paragauti ir tarnaujant sovietų armijoje, kur pavyko išgelbėti net aštuonis žmones iš į pelkę nukritusio keleivinio lėktuvo TU-134.

Valdas Girdauskas už nepriekaištingą ir pavyzdingą pareigų atlikimą apdovanotas Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 25-ųjų metinių jubiliejiniu medaliu. Lietuvos gaisrinės saugos asociacija (LGSA) pakalbino atsidavusį priešgaisrinei tarnybai ugniagesį-gelbėtoją iš Šakių rajono, kad sužinotų daugiau apie ugniagesių darbo užkulisius, savanorystę, prevencinę veiklą ir paramą Ukrainai.

Kuo ugniagesio-gelbėtojo darbas Jus žavi?

Viena vertus, dirbant ugniagesiu-gelbėtoju galiu padėti žmonėms nelaimės atveju. Tai motyvuoja dirbti ir atiduoti visas jėgas, kai vykstame į iškvietimą ir reikia atlikti gelbėjimo veiksmus.

Kita vertus, žmonių nelaimės slegia – labai norėtųsi, kad nelaimingų atsitikimų būtų kaip galima mažiau.

Kokiomis savybėmis turi pasižymėti ugniagesys-gelbėtojas?

Pirmiausia, manau, kad ugniagesys-gelbėtojas turi pasižymėti fizine ištverme ir pajėgumu. Toks žmogus turi būti šaltakraujiškas ir gebėti greitai priimti sprendimus, nes ugniagesio-gelbėtojo darbe kiekviena sekundė ir minutė gali lemti labai daug. Visas namas gali supleškėti vos per 10-15 minučių. Žinoma, svarbu, kad būsimas ugniagesys-gelbėtojas norėtų padėti žmonėms.

Aktyviai vykdote prevencinę veiklą – gal galite trumpai papasakoti apie ją?

Pagrindinis prevencinės veiklos tikslas – užkirsti kelią galimam gaisrui. Lankausi gyventojų namuose, todėl tenka įdiegti automatinį dūmų detektorių ar pakeisti dujų baliono žarneles. Deja, bet netvarkinga elektros instaliacija gali sukelti rimtą gaisrą. Pavyzdžiui, Lietuvoje pernai per 8 mėnesius dėl elektros įrenginių, prietaisų ir elektros instaliacijos gedimų kilo net apie 500 gaisrų.

Šiandien naudojame daug technikos, kurią nuolat krauname – mobilus telefonas, kompiuteris, išmanus laikrodis, ausinės ir kita. Kadangi anksčiau naudojome mažiau prietaisų, seniau statytuose namuose elektros instaliacijos būdavo suprojektuotos daug mažesnėms apkrovoms, nei mums reikia dabar. Natūralu, kad sujungus daug prietaisų tinklas ima ir nebeatlaiko. Esant perkrovai elektros tinkle pradeda kaisti laidai ir užsidega jų izoliacija. Dažniausiai apie namo elektros tinklo perkrovimą signalizuoja dažnas elektros automatinių saugiklių išmušimas. Tokiu atveju rekomenduojama nenaudojamus elektros prietaisus išjungti iš elektros lizdo, nes palikti prijungti elektros prietaisai ne tik naudoja elektros energiją, bet ir gali perkaisti.

Seniais laikais instaliacija buvo numatyta vos keliems kilovatams elektros energijos, kai šiandien vien kondicionierius gali suvartoti 2-3 kilovatus. Žmonės turėtų stiprinti įvadus ir keisti elektros instaliaciją, nes net kas trečioje sodyboje elektros instaliacija nėra tvarkinga. Tai leistų apsisaugoti nuo galimo gaisro name ar bute, kai elektros instaliacija nebeatlaiko apkrovos. Deja, bet čia susiduriame su rimta problema, nes ne visi žmonės išgali apsimokėti už elektros darbus. Stengiuosi pagelbėti pats sutvarkydamas senjorams ar skurdžiau besiverčiantiems žmonėms elektros instaliaciją, kad elektros grandinė būtų nutraukta, kai joje atsirada trumpas jungimas.

Skaičiuoju, kad jau esu uždėjęs pas žmones apie 120 dūmų detektorių, o viso esu aplankęs per keturis metus net 500 sodybų.

Taigi, savanoriaujant tenka ne vien pasirūpinti gyventojų elektros instaliacijų gedimais, bet ir išvalyti kaminą nuo suodžių, kad pastarasis neužsidegtų. Atlikdamas prevencine veiklą tampu visų galų meistru, nes tenka pabūti ir kaminkrėčiu, ir elektriku.

Lankotės pas žmones – ar galima sakyti, kad šiandien jau visi turi dūmų detektorius? Ar vis dar yra tokių, kurie nesirūpina savo saugumu?

Galiu patikinti, kad Griškabūdžių seniūnijoje apie 87 proc. statinių turi dūmų detektorius. Teko apsilankyti ir tokiuose kaimuose, kur nebuvo nei vienos sodybos, kurioje nebūtų detektoriaus. Žmonės stengiasi ir rūpinasi savo saugumu.

Žinoma, yra ir tokių gyventojų, kurie neturi detektorių, bet dažniausiai tai pavieniai atvejai.

Ką tenka gelbėti gaisruose ir kas užsiliepsnoja?

Per savo darbą ugniagesiu-gelbėtoju esu išgelbėjęs nuo mirties gniaužtų ne vieną žmogų, bet ir keturkojus ar paukščius. Dažniausiai vykstame į iškvietimus, kai dega ūkiniai pastatai ar ūkininkų naudojami įrenginiai, tokie kaip kombainai, šieno ruloniniai presai ir kita.

Koks tas ugniagesio-gelbėtojo darbas?

Iš tiesų šis darbas ne kiekvienam, nes yra sudėtingas. Sakyčiau, kad ugniagesių darbas yra panašus į karininkų, nes čia turi būti visuomet pasiruošęs ir turėti išsiugdytą discipliną.

Ar šeima neprieštarauja, kad Jūs dirbate tokį rizikingą darbą? Ar neragina keisti profesijos?

Mano šeima yra užgrūdinta ir pripratus prie mano darbo, todėl kiekvieną kartą išeinu į darbą iš namų kaip įprasta – negalvojame apie nelaimę. Niekada negali žinoti, kuriuo metu gali nutikti nelaimė ir kas tavęs laukia.

Nauji metai paženklinti skaudžios nelaimės – kilo gaisras daugiabutyje Viršuliškėse, kurio metu žuvo mažametis. Koks Jūsų vertinimas?

Apgailestauju, kad turėjome šią milžinišką nelaimę ir reiškiu užuojautą žuvusio berniuko artimiesiems. Ši nelaimė – labai skaudi, visgi galime tik pasidžiaugti, kad nenukentėjo dar daugiau žmonių. Pernai metais gaisruose žuvo net 100 žmonių, o tai yra didžiausias žuvusių ugnyje skaičius per pastaruosius penkerius metus. Pasak PAGD, viso 2023 metais Lietuvoje kilo 7 tūkst. 908 gaisrai, o daugiausiai aukų nusinešę gaisras įvyko vasarą Šiaulių mieste, kai daugiabutyje per gaisrą žuvo mergina ir du vyrai.