2016 m. kvalifikacijos kėlimo mokymai
Lapkričio 8 d. konferencijų salėje Green Park Hotel Vilnius vyko atestuotų gaisrinės augos projektų dalies vadovų kvalifikacijos kėlimo mokymai, tema - "Statinio projekto dalis "Gaisrinė sauga" ir statybos produktų klasifikacija". Renginio pagrindinės temos buvo: Gaisrinės saugos reikalavimų aktualijos ir įgyvendinimo praktika, apie kurias pranešimą darė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vincas Sasnauskas; Statinio projekto gaisrinės saugos dalies sudėtis - LGSA atstovas Kęstutis Lukošius; Degumo ir atsparumo ugniai klasifikavimo naujienos - GTC atstovas Donatas Sikarskas. Pranešimų metu vyko diskusijos einamais klausimais.
Mokymų medžiaga:
Gaisrinės saugos reikalavimų aktualijos ir įgyvendinimo praktika, Vincas Sasnauskas
Statinio projekto gaisrinės saugos dalies sudėtis, Kęstutis Lukošius
Degumo ir atsparumo ugniai klasifikavimo naujienos, Donatas Sikarskas
Dėl savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos
2016-04-22
Lietuvos gaisrinės saugos asociacija vienija gaisrinės saugos ir ugniagesybos specialistus, taip pat rūpinasi gaisrinės saugos ir ugniagesybos populiarinimu bei tobulinimu. Be to, asociacija yra pasirengusi bendradarbiauti ir vienyti savivaldybių priešgaisrines tarnybas. Manome, kad suvokdami savivaldybių priešgaisrinių tarnybų (toliau – SPT) svarbą ir jų galimybes reaguojant į pagalbos prašymą bei vykdant prevencinę švietėjišką veiklą tarp kaimiškų teritorijų gyventojų bendruomenių, turime išreikšti ir savo poziciją mums visiems aktualiais klausimais.
Viena jų, kad tikslinga išsaugoti esamų komandų skaičių, o esant galimybei – sutankinti komandų tinklą, tuo užtikrinant geresnį reagavimo laiką. Taip pat pasisakome už nuolatinį dviejų profesionalių ugniagesių budėjimą pamainos metu. Atkreipiame dėmesį, kad vieno ugniagesio veikla ne tik nėra efektyvi, bet gali būti ir pavojinga jo sveikatai ar net gyvybei. O užtikrinus reikiamą bazę (funkcionalias komandas) bei dviejų ugniagesių darbą pamainoje turėtume plėtoti savanorių ugniagesių veiklą.
Ugniagesių komanda bei jos veikla kaimiškoje vietovėje turėtų išlikti ir tapti bendruomenės traukos centru, kaip yra išsivysčiusiose kaimyninėse Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje ir kt.. SPT komandų veikla galėtų būti plėtojama ją papildomai reglamentuojant. Iš tiesų šios pajėgos ir taip dalyvauja visuose gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbuose (išskyrus tik radiologinius incidentus), nors nuolatos yra pabrėžiama, kad dalyvaujama tik gaisrų gesinimo veikloje. Tinkamai parengus teisinę bazę, SPT komandos galėtų būti aprūpinamos: kvėpavimo organų apsaugos, pirminėmis gelbėjimo vandenyje, cheminės apsaugos priemonėmis, hidrauline gelbėjimo įranga ir kt. Be to, manome, kad SPT finansavimas yra nepakankamas, todėl turėtų būti didinamas, vadovaujantis teisės aktais. Tik užtikrinus reikiamą finansavimą, SPT veiklą galima pakelti į aukštesnį kokybės lygmenį.
Suvieniję savo idėjas, tikslus ir juos išreiškę, galime siekti mums visiems rūpimo rezultato – kvalifikuotos ir įvairiapusės pagalbos visuomenei.
Kviečiame visus SPT vadovus ir atsakingus darbuotojus išsakyti nuomonę dėl tolesnės veiklos. Lietuvos gaisrinės saugos asociacija yra pasiryžusi Jums teikti įvairiapusę metodinę ir teisinę pagalbą rūpimais klausimais.
Pagarbiai
Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos prezidentas
Vytas Kaziliūnas
Viena jų, kad tikslinga išsaugoti esamų komandų skaičių, o esant galimybei – sutankinti komandų tinklą, tuo užtikrinant geresnį reagavimo laiką. Taip pat pasisakome už nuolatinį dviejų profesionalių ugniagesių budėjimą pamainos metu. Atkreipiame dėmesį, kad vieno ugniagesio veikla ne tik nėra efektyvi, bet gali būti ir pavojinga jo sveikatai ar net gyvybei. O užtikrinus reikiamą bazę (funkcionalias komandas) bei dviejų ugniagesių darbą pamainoje turėtume plėtoti savanorių ugniagesių veiklą.
Ugniagesių komanda bei jos veikla kaimiškoje vietovėje turėtų išlikti ir tapti bendruomenės traukos centru, kaip yra išsivysčiusiose kaimyninėse Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje ir kt.. SPT komandų veikla galėtų būti plėtojama ją papildomai reglamentuojant. Iš tiesų šios pajėgos ir taip dalyvauja visuose gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbuose (išskyrus tik radiologinius incidentus), nors nuolatos yra pabrėžiama, kad dalyvaujama tik gaisrų gesinimo veikloje. Tinkamai parengus teisinę bazę, SPT komandos galėtų būti aprūpinamos: kvėpavimo organų apsaugos, pirminėmis gelbėjimo vandenyje, cheminės apsaugos priemonėmis, hidrauline gelbėjimo įranga ir kt. Be to, manome, kad SPT finansavimas yra nepakankamas, todėl turėtų būti didinamas, vadovaujantis teisės aktais. Tik užtikrinus reikiamą finansavimą, SPT veiklą galima pakelti į aukštesnį kokybės lygmenį.
Suvieniję savo idėjas, tikslus ir juos išreiškę, galime siekti mums visiems rūpimo rezultato – kvalifikuotos ir įvairiapusės pagalbos visuomenei.
Kviečiame visus SPT vadovus ir atsakingus darbuotojus išsakyti nuomonę dėl tolesnės veiklos. Lietuvos gaisrinės saugos asociacija yra pasiryžusi Jums teikti įvairiapusę metodinę ir teisinę pagalbą rūpimais klausimais.
Pagarbiai
Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos prezidentas
Vytas Kaziliūnas
2015 m. kvalifikacijos kėlimo mokymai
Spalio 7 d. konferencijų salėje Park Inn vyko atestuotų gaisrinės saugos projektų dalies vadovų kvalifikacijos kėlimo mokymai, tema - "Pasyvios ir aktyviosios gaisrinės saugos priemonės, jų taikymas". Renginio pagrindinės temos buvo dažniausiai daromos klaidos rengiant projektus ir juos įgyvendinant, apie kurias pranešimą darė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Prevencijos organizavimo skyriaus viršininkas Edgaras Geda ir Vilniaus APGV SPP Vyriausiasis specialistas Henrikas Baniusevičius; aktualiausi pakeitimai ir naujovės gaisrinės saugos normose - Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vincas Sasnauskas; pasyvių gaisrinės saugos priemonių panaudojimas - LGSA atstovas Martynas Matulevičius; aktyvių gaisrinės saugos priemonių panaudojimas - LGSA atstovas Justinas Balčius; evakuacinių durų aktualijos - projektų vadovas Gelminas Skaržauskas.
Mokymų medžiaga:
Dažniausiai daromos klaidos rengiant projektus ir juos įgyvendinant, Edgaras Geda
Dažniausiai daromos klaidos rengiant projektus ir juos įgyvendinant, Henrikas Baniusevicius
Aktualiausi pakeitimai ir ir naujoves gaisrines saugos nomose, Vincas Sasnauskas
Aktyvios gaisrinės saugos priemonės, Justinas Balčius
Evakuacinės durys, Gelminas Skaržauskas
Dažniausiai daromos klaidos rengiant projektus ir juos įgyvendinant, Henrikas Baniusevicius
Aktualiausi pakeitimai ir ir naujoves gaisrines saugos nomose, Vincas Sasnauskas
Aktyvios gaisrinės saugos priemonės, Justinas Balčius
Evakuacinės durys, Gelminas Skaržauskas
Gaisrinės saugos mokymai "Statoil" degalinėse (2013 m.)
Lietuvos gaisrinės saugos asociacija, „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ įmonės darbuotojų profesinė sąjunga ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nuo 2013 vasario 12 dienos pradėjo gaisrinės saugos mokymus degalinėse.
Beveik 116 Eur (400 tūkst. litų) vertės projektui 90 proc. lėšų skirė Norvegijos vyriausybės fondas „Norway Grants“, likusius 10 proc. investavo pati „Statoil Fuel & Retail Lietuva”.
„Skiriame didelį dėmesį sveikatos, saugos ir aplinkosaugos sritims. Gaisro pavojų vertiname kaip vieną didžiausių rizikų degalinėse. Norėdami užtikrinti jo prevenciją vykdysime plačiausio masto gaisrinės saugos mokymus bei pratybas degalinėse. Taip yra dalis mūsų strateginio prioriteto užtikrinti aukščiausius sveikatos, saugumo ir aplinkosaugos standartus“, – sakė „Statoil Fuel & Retail Lietuva” generalinis direktorius Giedrius Bandzevičius.
„Džiaugiamės aktyvia „Statoil“ pozicija bei jų noru daugiau dėmesio skirti gaisrinei saugai – tai padeda užtikrinti saugesnę mūsų visų aplinką. Šis projektas taip pat atkreips ir visuomenės dėmesį į transporto priemonių gaisrus bei tinkamą reagavimą“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Vygandas Kurkulis.
„Saugi darbo aplinka yra vienas pamatinių deramo darbo principų, kurių įtvirtinimui Norvegija skiria ypatingą dėmesį. Lietuvoje Norvegijos paramos spektras ypač platus- nuo pilietinės visuomenės stiprinimo ar paramos rizikos grupės vaikams ir jaunimui iki deramo darbo ir dialogo tarp socialinių partnerių skatinimo. Statoil projektas- puikus tokių iniciatyvų pavyzdys“,- sakė Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Leif Arne Ulland.
Ir teoriniai, ir praktiniai mokymai
Iki 2013 m. lapkričio mėnesio trukusį gaisrinės saugos projektą sudarė du etapai. Pirmajame gaisrinės saugos ekspertai surengė 20 teorinių seminarų didžiuosiuose šalies miestuose 400-tams „Statoil“ degalinių tinklo darbuotojų. Seminarų metu darbuotojai gilino teorines žinias ir praktinius įgūdžius, kaip elgtis užsiliepsnojus automobiliui.
Antrojo etapo metu įvyko 4 praktinės pratybos, kurių metu buvo imituojami gaisro atvejai. Pirmieji jį gesinti pradėjo darbuotojai, o vėliau, gavę pagalbos prašymą, prisijungė konkretų rajoną saugantys ugniagesiai gelbėtojai. Jie ne tik pasitikrino, kaip yra pasirengę gesinti gaisrus degalinėse, bet ir dirbo kartu su įmonės darbuotojais, kurie pirmieji reaguoja į kilusį gaisrą. Po pratybų vyko aptarimas, kurio metu buvo aptarta pratybose išmoktos pamokos, dalinamasi žiniomis ir patirtimi.
„Siekiame, kad tai būtų ne eiliniai mokymai, o darbuotojai realiai išmoktų elgtis gaisro atveju, nes kai jis kils, skaityti instrukcijas nebus laiko. Praktinių įgūdžių formavimas leis užtikrinti didesnį degalinių, jų darbuotojų, klientų bei aplinkinių saugumą“, - sakė Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas