Lietuvos gaisrinės saugos asociacija neseniai kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją ir savivaldybių merus, pabrėždama, kad pasisako už savivaldybių vykdomos priešgaisrinės saugos funkcijos išsaugojimą. Pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymą, valstybės priešgaisrines gelbėjimo pajėgas sudaro Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, žinybinės priešgaisrinės pajėgos ir savanoriškos ugniagesių organizacijos. Remiantis šiuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, priešgaisrinė sauga yra valstybės savivaldybėms perduota (valstybinė) funkcija.
„Per ilgą laiką nusistovėjusi priešgaisrinių gelbėjimų pajėgų sistema yra efektyvi ir padeda užtikrinti gyventojų saugumą. Nors pajėgos yra skirtingų lygmenų, bet jos viena kitos nedubliuoja, o tik papildo, priklausomai nuo atliekamų darbų masto ir sudėtingumo. Todėl bet kokie nepasverti ir nepagrįsti pokyčiai, gali turėti neigiamos įtakos šalies priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiklai, nuo kurios priklauso gyventojų saugumas," - rašoma kreipimesi.
Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos buvo įkurtos, kad užtikrintų gaisrų gesinimo ir pirminių gelbėjimo darbų prieinamumą atokiausiose Lietuvos vietose, nutolusiose nuo didžiųjų miestų ir savivaldybių centrų.
Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos dalyvauja gesinant apie 50 proc. visų šalies gaisrų bei atliekant apie 30 procentų gelbėjimo darbų, t.y. 11000-13000 išvykimų per metus.
Lietuvos gaisrinės saugos asociacija laikosi nuostatos, kad savivaldybių priešgaisrinių pajėgų prieinamumas turi būti užtikrintas kiekvienam Lietuvos gyventojui ne tik miestuose, bet ir kaimuose.
