10 lapkričio 2023
Savivaldybių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, esančios arčiausiai žmonių regionuose ir pirmosios atskubančios į pagalbą nelaimės – gaisro, skęstant, tvarkant išvirtusius medžius – atveju vėl susiduria su lėšų atlyginimams išmokėti trūkumu. Pasispaudusios žada nepalikti gelbėtojų be darbo užmokesčio, bet situaciją, kai metų pradžioje tam neskiriama tiek pinigų, kiek reikia, vadina nenormalia.
Dar gegužę dėl per mažo finansavimo ir prašymo jį padidinti į premjerę Ingridą Šimonytę, finansų ir vidaus reikalų ministres Gintarę Skaistę bei Agnę Bilotaitę, Savivaldybių asociacijos vadovą Mindaugą Sinkevičių kreipėsi Lietuvos gaisrinės saugos asociacija (LGSA).
Papildomai prašyta skirti 2,4 mln. eurų. Tačiau iki šiol lėšų nėra.
Tiesa, Vidaus reikalų ministerija paskutinįjį šių metų ketvirtį žada patikslinti savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcijai atlikti skirtų lėšų paskirstymą.
Algas išmokės, bet liks skoloj
Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko Dariaus Endzelio teigimu, padėtis pas juos, kaip ir kitur šalyje, trūksta pinigų ugniagesių atlyginimams.
Nepaisant to, savo darbuotojams algas jis turės iš ko išmokėti.
Lėšų vieno mėnesio darbo užmokesčiui skyrė savivaldybė, be to, pavyko sutaupyti dėl darbuotojų turėtų nedarbingumų.
Vis dėlto negavusi papildomų lėšų iš valstybės Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba liks skolinga „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Tai, kad papildomų pinigų reikia prašyti savivaldybės, D.Endzelis vertino neigiamai.
„Yra priešgaisrinės saugos standartas, kuriame yra parašyta, kad prie autocisternos turi būti 2 ugniagesiai. O mes budime po vieną. Ir budime po vieną dėl to, kad mums neskiria lėšų. Viršvalandžius atiduodame išeiginėmis dienomis, nors realiai turėtume apmokėti žmonėms ir tada budėtų po du.
Statistiškai kiekvieną mėnesį vienam darbuotojui susidaro 15,4 val. viršvalandžių. Yra suminė darbo laiko apskaita ir kiekvieną ketvirtį mes planuojamas daugiau dirbti, valandas atiduodame išeiginėmis. Čia vėl – valstybės deleguota funkcija, reikalavimai yra, bet pinigų mums neskiria, kiek reikia“, – aiškino ji.
Šilutės rajono ugniagesių vadas sakė, kad į Vyriausybę dėl papildomo finansavimo kreipėsi ir LGSA, ir Savivaldybių asociacija, ir atskiros savivaldybės.
„Daug kas kreipėsi, bet rezultatas, kad tie 2,4, 2,5 mln. eurų ministerijoje „vaikšto“ kažkur nuo balandžio ar gegužės mėnesio. Jie sutinka, kad tiek nedadavė, bet kad pridėtų, apie tai kažkaip neprieina informacija“, – pažymėjo jis.
D.Endzelis piktinosi tokia metai iš metų besikartojančia situacija. Jis svarstė, kad, matyt, toks požiūris į savivaldybių ugniagesius.
„Mes užtikriname žmonių saugumą, gesiname gaisrus, pjauname medžius, kai užvirsta, gesiname mašinas po avarijų – viską mes darome užtikrindami žmonių saugumą, o tam lėšų nėra skiriama.
Yra Vidaus reikalų ministerijos patvirtinta lėšų skaičiavimo metodika. Baigiasi septinti metai, kai dirbu, nebuvo nė vienų metų, kad mums pagal tą skaičiavimo metodiką skirtų lėšas. Kiekvienų metų balandžio pradžioje mes teikiame poreikį – neišradinėjame, kad mums reikia kosminį laivą nusipirkti ar kažką, pagal tą metodiką teikiame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) mūsų poreikį.
Šiemet mūsų poreikis kitiems metams buvo pateiktas 48 mln. eurų. Buvo beveik 45 mln. eurų biudžete numatyti, tai dabar 1,1 mln. jau nubraukė, kiek žinome iš neoficialių šaltinių, nes dar jungiasi Molėtai prie departamento, jungiasi viena Druskininkų komanda. Tai jau tos lėšos iš mūsų yra atimamos“, – nurodė D.Endzelis.
Trūkumas – 55 tūkst. eurų
Prienų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Jonas Kvietkauskas irgi sakė, kad pas juos situacija tokia, kaip visoje Lietuvoje – neskirta 16,87 proc. deleguotų lėšų.
„Iš tikrųjų jie faktiškai neskyrė atlyginimams. Dabar trūkumas yra, Vidaus reikalų, ir Finansų ministerijos, departamentas žada, kad esą duos lapkričio mėnesį, bet kol kas dar tų tikrų veiksmų nėra“, – aiškino jis.
Pasak J.Kvietkausko, kitoms reikmėms, tarkime, kuro, elektros energijos išlaidoms padengti, remontams, naudojamos savivaldybės skiriamos lėšos.
Valstybės skiriami pinigai numatyti tik savivaldybės ugniagesių atlyginimams.
„Bet atlyginimams mums vis tiek trūksta. Šiandien – 55 tūkst. eurų“, – nurodė Prienų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas.
Pinigų algoms esą pakaks iki lapkričio vidurio. „Pusantro mėnesio neturime“, – pabrėžė jis.
Jeigu Vyriausybė reikiamų lėšų neskirtų, J.Kvietkausko teigimu, reikės prašyti savivaldybės pagalbos.
„Į darbą mes tikrai eisime, tikrai nestreikuosime. Turime užtikrinti pagalbą, ne vis tiktai žmonių saugumas pirmoje eilėje. Jeigu jau matysime, kad ne, imsime lėšų iš kitų metų, kažkaip turėsime verstis, nes kitaip mums nieko nebelieka.
O žmonių saugumą mes privalome užtikrinti“, – akcentavo Prienų rajono savivaldybės ugniagesių gelbėtojų vadas.
J.Kvietkauskas minėjo, kad buvo siekis naikinti savivaldybių priešgaisrines tarnybas, jungti jas prie PAGD.
„Lyg prijungus prie departamento, bus geresnės sąlygos. Už visą Lietuvą nekalbėsiu, tik už Prienus. Pas mane sąlygos yra tikrai labai geros. Aprūpinimas yra jau neblogas.
Iš tikrųjų, pagal departamentą, mes atrodome geriau nei pats departamentas atrodo. Pavyzdžiui, net ir šiandien Veiverių komandos pastatas visas suremontuotas, darome atidarymą“, – kalbėjo jis.
Algas didina, finansavimo – ne
LGSA rašte Vyriausybės nariams ir Savivaldybių asociacijai rašė, kad nori išreikšti didelį susirūpinimą ir atkreipti dėmesį į tai, jog valstybės biudžete kasmet planuojamas bei numatomas nepakankamas finansavimas savivaldybių biudžetams priešgaisrinei saugai vykdyti.
Kaip nurodė asociacijos prezidentas Vytas Kaziliūnas, valstybės biudžete šiuo tikslu savivaldybėms skiriamos kasmetinės specialios tikslinės dotacijos neatliepia minimaliai būtinųjų poreikių, kuriuos sąlygoja įstatymais padidintas ugniagesių darbo užmokestis, skoliniai įsipareigojimai praėjusių metų finansavimo deficitui dengti, priverstiniai viršvalandiniai darbai.
Taip pat – įstatyminė pareiga aprūpinti ugniagesius darbo saugos priemonėmis (koviniais drabužiais, šalmais, diržais, kvėpavimo apsaugos ir kitomis darbo priemonėmis) ir kita technika bei įranga.
„Valstybė nustato ugniagesių darbo užmokesčio didėjimą, tačiau ta pačia dalimi nedidina finansavimo šiam darbo užmokesčiui išmokėti“, – aiškino LGSA.
Jos skaičiavimais, šių metų biudžete savivaldybių priešgaisrinei saugai vykdyti skirti 38,287 mln. eurų.
Lyginant su 2022 metų biudžetu, šios funkcijos finansavimas 2023 metais padidėjo tik 2,71 proc., arba 1,01 mln. eurų, o nuo šių metų sausio 1 dienos vien tik ugniagesių darbo užmokestis įstatymais buvo padidintas kone 20 proc.:
Analogiška situacija, kaip teigiama LGSA vadovo rašte, buvo stebima ir ankstesniais periodais, kuomet finansavimas nebuvo didinamas tiek, kiek buvo didinamas darbo užmokesčio dydis, jau nekalbant apie ugniagesių materialinį aprūpinimą, darbo saugos priemones, viršvalandinį darbą ir deficitą, susidariusį per praėjusius laikotarpius.
„Dėl šios priežasties savivaldybių priešgaisrinės saugos finansavimas per metus visuomet būdavo peržiūrimas ir bent minimaliai didinamas.
2023 metų valstybės biudžete numatytas mažiausiai 2,4 mln. eurų deficitas savivaldybių priešgaisrinei funkcijai specialiosiomis tikslinėmis dotacijomis finansuoti ir šia suma neišvengiamai būtina 2023 metų skirtą finansavimą didinti“, – akcentavo V.Kaziliūnas.
Pasak jo, savivaldybėms pavestos priešgaisrinės saugos funkcijos finansavimo deficitas sąlygoja savivaldybių ugniagesių trūkumą šalyje.
Esą šios problemos ignoravimas gali privesti prie visiško savivaldybių ugniagesių sistemos sunaikinimo ir vietos gyventojų apsaugos nuo gaisrų ir kitų nelaimių sužlugdymo.
Patikslins paskirstymą
Kaip nurodė Vidaus reikalų ministerija, planuojant lėšas ministerijos kuruojamai valstybinei priešgaisrinės saugos funkcijai atlikti 2023 metais Finansų ministerijai buvo pateiktas lėšų poreikis, paskaičiuotas pagal vidaus reikalų ministro patvirtintą metodiką.
Pasak ministerijos, paskaičiuotas lėšų poreikis savivaldybių ugniagesių tarnyboms sudarė apie 46 mln. eurų.
„Lietuvos Respublikos 2023 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu šiam tikslui lėšų buvo skirta 16,87 proc. mažiau – 38,2 mln. eurų.
Palyginus su 2022 metais, priešgaisrinės saugos funkcijai atlikti 2023 m. skirta maždaug 1 mln. eurų daugiau darbo užmokesčiui. PAGD visas įstatymu šioms reikmėms skirtas lėšas savivaldybėms paskirstė proporcingai jų turimų ugniagesių komandų skaičiui“, – aiškino Vidaus reikalų ministerijos atstovai.
Jų teigimu, ministerija, įvertinusi civilinės ir priešgaisrinės saugos funkcijoms atlikti skirtų lėšų faktinį panaudojimą ir pasiektus rezultatus per 2023 metų I–III ketvirčius ir vadovaudamasi 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, kurioje asignavimų valdytojui suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialiųjų tikslinių dotacijų, IV ketvirtį patikslins savivaldybėms šiemet priešgaisrinės saugos funkcijai atlikti skirtų lėšų paskirstymą.
Reikia didesnės valstybės pagalbos
Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas sakė, kad situacija kiek pasikeitė.
Jo žiniomis, po įvairių kreipimųsi dėl didesnio finansavimo skyrimo savivaldybių ugniagesiams, tam papildomai numatyta lėšų – 6 mln. eurai.
„Pavyzdžiui, neseniai bendravau su Trakų rajono ugniagesiais gelbėtojais, tai šiam etapui pagelbėja gana smarkiai. Pavyzdžiui, praėjusiais metais trūko 56 tūkst. eurų, o dabar trūktų apie 12–14 tūkst. eurų jau su šitomis lėšomis, kurios ateina.
Vis tiek savivaldybės prisideda, tai jie, matyt, kreipsis į savivaldybę. Lyg savivaldybės pažadas yra, kad padės tą nedidelį trūkumą ištaisyti“, – kalbėjo jis.
Anot K.Vilkausko, savivaldybių ugniagesiai gali operatyviau vykdyti gaisrų gesinimą.
„Dėl to savivaldybių tinklas reikalingas išplėtotas ir veikiantis. (...) Aišku, savivaldybių gaisrininkams reikia didesnio aprūpinimo – techninio ir pan.
Savivaldybės kiek gali prisideda, bet savivaldybių biudžetai irgi ne visi leidžia maksimaliai gerai aprūpinti savivaldybių gelbėtojus. Dėl to ir valstybės pagalbos reikia“, – minėjo Seimo narys.
Be to, jo teigimu, nors PAGD direktorius Saulius Greičius aiškino, kad nėra problemų dėl ugniagesių komplektavimo, Valstybės kontrolė pažymėjo, jog iš viso pagal standartą trūksta 700 etatų.
„Standartas yra, kiek galėtų padengti įvairiomis situacijomis: ar gaisro, ar kažkokių ekstremalių. Apie 700 etatų trūksta pagal standartą“, – pabrėžė jis.
Politikas aiškino užregistravęs siūlymą PAGD papildomai skirti 3 mln. eurų, mat tiek kainuoja apie 200 ugniagesių gelbėtojų paruošimas.
Straipsnio autorinės teisės priklauso 15min.lt .
