Naujienos

Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba turi penkias ugniagesių komandas – Pajūrio, Kaltinėnų, Upynos, Laukuvos ir Kvėdarnos. Visose šiose komandose nuolat dirba ir ugniagesiai savanoriai, kurių pagalba itin svarbi bei nepamainoma, jei kyla didesnis gaisras. Savanoriai, talkinantys ugniagesiams, yra baigę Ugniagesių gelbėtojų mokyklą, todėl turi įgiję ugniagesio kvalifikaciją. Tarnyba išsiskiria ne tik savo išugdytų savanorių ugniagesių skaičiumi, kurių priskaičiuoja net keturiasdešimt, bet ir sugebėjimu tokius savanorius sudominti ugniagesio darbu. Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje savanoriaujantiems ugniagesiams suteikiama unikali galimybė dalyvauti ir dirbti realiuose gaisruose, kai akistata su ugnimi yra neišvengiama.

Negana to, ugniagesių komandos, dirbančios Šilalės rajone, savo darbe naudoja moderniausią ir naujausią techniką – šiemet įsigytas naujutėlaitis „Renault“ markės gaisrinis automobilis su 3300 litrų tūrio vandens cisterna ir siurbliu, kurio pajėgumas yra net 3000 litrų per minutę. Svarbu paminėti, kad minėtas automobilis turi sumontuotą automobilinę gervę ir teleskopinį apšvietimo stiebą.

Šilalės rajono savivaldybė ir priešgaisrinė tarnyba rūpinasi savo tarnybos ugniagesių darbo sąlygomis – 2007 m. naujai pastatytas Kvėdarnos ugniagesių komandos pastatas, pilnai renovuoti Kaltinėnų ir Upynos komandų pastatai. Lyg to būtų maža, ką tik modernizuota ir Laukuvos ugniagesių komandos gaisrinė. Evaldas Lazdauskas pasidžiaugė, kad savivaldybės tarnyba jau turi sklypą naujos gaisrinės statybai Pajūryje – išsiėmusi reikiamus statybos leidimus ir tikisi pradėti statybos darbus iškart, kai gaus finansavimą.

Lietuvos gaisrinės saugos asociacija (toliau – LGSA) pakalbino Šilalės rajono savivaldybės merą Tadą Bartkų ir priešgaisrinės tarnybos viršininką Evaldą Lazdauską.

Mere, kiek lėšų šiemet savivaldybė skyrė Šilalės rajono priešgaisrinei tarnybai? Kaip manote, ar tokių lėšų pakanka?

Atsako Šilalės rajono meras Tadas Bartkus:

Šilalės rajono savivaldybė kasmet skiria finansavimą priešgaisrinei tarnybai, kad rajono ugniagesiai galėtų atnaujinti įrangą ir patalpas. Kvėdarnos komandai savivaldybė nupirko naują gaisrinį automobilį su papildoma įranga, kuris kainavo 222 271 eurą. Visas šias lėšas skyrė savivaldybė.

Laukuvos gaisrinės renovacijai savivaldybė skyrė 40 000 eurų. Žinoma, Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba nesėdi rankų sudėjusi ir „nekaulija“ vien pinigų iš savivaldybės, bet dalyvauja projektinėje veikloje, kur teikia paraiškas finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tokie pinigai panaudojami įrangos įsigijimui ir kitoms reikmėms, kurios būtinos, siekiant užtikrinti ugniagesių sklandų darbą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) deleguotai funkcijai – ugniagesių gelbėjimo darbams, deja, skiria nepakankamai lėšų. Teko girdėti, kad kai kuriose savivaldybių komandose dėl menko finansavimo budi per naktį tik po vieną ugniagesį, nors pagal įstatymą turi dirbti didesnis skaičius ugniagesių.

Vargu, ar dalyvavimas pilotiniuose projektuose ir reformos leis padidinti priešgaisrinės sistemos finansavimą regioninėse savivaldybėse, kai valstybė dabar nėra suinteresuota skirti pakankamos lėšų sumos savivaldybių ugniagesiams, kurie atlieka PAGD deleguotus gelbėjimo darbus. Nereikia jokių papildomų reformų, o tik skirti didesnę lėšų dalį savivaldybių ugniagesiams, kad šie gautų jiems priklausantį darbo užmokestį už sudėtingą darbą.

Ar pritariate Šilalės rajono priešgaisrinės tarnybos prijungimui prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD)? Jei taip, kodėl? Jei ne, kodėl?

Atsako Šilalės rajono meras Tadas Bartkus:

Nepritariame priešgaisrinės tarnybos reformoms, nes daug dirbome ir investavome savivaldybės lėšų į priešgaisrinę saugą rajone, siekiant, kad rajono žmonės jaustųsi saugiai, jų turtui ir gyvybėms negrėstų joks pavojus.

Galiu patikinti, kad mūsų rajono priešgaisrinė tarnyba pagal savo kompetencijas ir naudojamą techniką gaisruose niekuo neatsilieka nuo PAGD ugniagesių komandų. Visai neseniai Šilalės rajono priešgaisrinėje tarnyboje viešėjo Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, su kuria teko aptarti priešgaisrinės sistemos rajone klausimus. Ministrės klausėme, kodėl PAGD nesidalina navigaciniais duomenimis apie gaisrų vietą su mūsų priešgaisrine tarnyba.

Juk, turime įsigiję planšetinius kompiuterius automobiliuose, kurie gali priimti informaciją iš PAGD apie gaisravietės koordinates. Tai leistų sutaupyti gerokai daugiau laiko, kai skubama į įvykio vietą, nes tokiu atveju ugniagesiai patys nebeturėtų rankiniu būdu įvedinėti tikslaus gaisro adreso, o gautų tokius duomenis iš PAGD centralizuotai. Manau, kad toks nesusikalbėjimas tarp PAGD ir savivaldybių tarnybų yra nepateisinamas, jei kalbame apie sklandų darbo organizavimą, siekiant reaguoti per trumpiausią įmanomą laiką, jog būtų galima išgelbėti žmonių gyvybes. Tiesa, Vidaus reikalų ministerija ir PAGD teigė, kad navigaciniais duomenimis nesaugu pasidalinti su savivaldybių priešgaisrinėmis tarnybomis dėl kibernetinių grėsmių. Tačiau, mūsų tarnybai užklausus dėl duomenų apie įvykio vietą gavimo vis dar nesulaukiame atsakymo.

Kaip Šilalės rajono gyventojai ir Jūs vertinate Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbą?

Atsako Šilalės rajono meras Tadas Bartkus:

Nesu gavęs jokių nusiskundimų iš gyventojų, kurie būtų nepatenkinti priešgaisrinės tarnybos ugniagesių darbu. Atvirkščiai – žmonės labai vertina ir yra dėkingi ugniagesiams, kurie rizikuoja savo gyvybėmis tam, kad apsaugotų gyventojų turtą ir sveikatą.

Mūsų savivaldybės ugniagesiai yra profesionalai, kurie puikiai atlieka savo darbą. Džiugu, kad Šilalės rajono savivaldybės ugniagesių tarnyba yra išvysčiusi platų ugniagesių savanorių tinklą. Savanoriai ugniagesiai – itin motyvuoti ir stengiasi kuo greičiau atvykti į įvykio vietą.

Gyventojai pasitiki savo rajono ugniagesiais, o tai lėmė ilgas ir nuoseklus darbas, perkant naują įrangą ar buriant ugniagesių savanorių komandas, todėl neteisinga, kai šiandien kitos savivaldybės, kurios nesistengė bei neinvestavo į priešgaisrinę saugą savo teritorijose, nori naudotis mūsų savivaldybės ir jos žmonių sukurta priešgaisrine infrastruktūra, susijungiant į vieną organizaciją.

Kokį priešgaisrinės saugos sistemos modelį turėtų turėti Lietuva, kad gyventojai laiku sulauktų ugniagesių pagalbos?

Atsako Šilalės rajono meras Tadas Bartkus:

Šilalės rajono priešgaisrinės saugos modelis veikia nepriekaištingai, nes visos penkios komandos puikiai padengia visą rajono savivaldybės teritoriją. Negana to, rajono ugniagesiai padeda PAGD ugniagesiams, atliekant gaisrų gesinimo darbus ir įvykus kitoms nelaimėms.

Tiek Šilalės rajono savivaldybės ugniagesių tarnyba, tiek PAGD – organizuoja bendras pratybas ir veiklą, palaikydamos vieną kitą. Glaudus bendradarbiavimas leidžia operatyviai dirbti.

Kokiuose projektuose dalyvaujate, kad gauti finansavimą ugniagesių priemonėms įsigyti?

Atsako Šilalės rajono priešgaisrinės tarnybos viršininkas Evaldas Lazdauskas:

Teikiame paraiškas, kad gauti finansavimą iš „Interreg“ Lietuva-Lenkija programos lėšų. Bandome visuomet, nors pasitaiko atvejų, kad tenka ir negauti reikiamo finansavimo ugniagesių technikos atnaujinimui ar kitoms reikmėms.

Džiaugiuosi, kad 2017 metais sėkmingai sudalyvavus programoje pavyko įsigyti visiškai naują ugniagesių automobilį, kuriame įdiegta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įranga. Gautas projektines lėšas panaudojome ugniagesių aprangos komplektų atnaujinimui, įsigijome naują gelbėjimo darbų įrangą bei daug papildomos įrangos gaisrų gesinimui, o kiekvienam naujai į tarnybą priimtam ugniagesiui perkame naują aprangą iš savivaldybės lėšų. Visos savivaldybės ugniagesių komandos yra aprūpintos kvėpavimo aparatais. 2022 metais iš savivaldybės skirtų lėšų įsigijome naują valtį su priekaba gelbėjimo darbams vandenyje.

Ar šiemet pakaks PAGD skiriamų lėšų ugniagesių atlyginimams?

Atsako Šilalės rajono priešgaisrinės tarnybos viršininkas Evaldas Lazdauskas:

Deja, bet šiemet stokosime pinigų ugniagesių atlyginimams. Paskaičiavome, kad metų gale ugniagesių atlyginimams pritrūksime apie 50000 eurų. Nors ir stengiamės taupyti, skiriamų PAGD lėšų, kuriuos yra mokamos už deleguotos funkcijos atlikimą, nepakanka.

Ugniagesių atlyginimai ir koeficientai didėja, tačiau valstybė nenumato didesnės sumos ugniagesių užmokesčiui.

Kodėl savivaldybių ugniagesių tarnybos turi likti pavaldžios savivaldybėms?

Atsako Šilalės rajono priešgaisrinės tarnybos viršininkas Evaldas Lazdauskas:

Priešgaisrinės sistemos modelis, kai mažų miestelių ar regionų ugniagesių tarnybos yra atskaitingos savivaldybėms – paplitęs visoje Europos Sąjungoje. Todėl nemanau, kad Lietuva gali ir turi būti išskirtinė, išradinėdama naują modelį, kurio niekas realiai nenaudoja.

Laikausi nuomonės, kad ateityje vis labiau kliausimės savanoryste, organizuojant ugniagesių veiklą savivaldybėse. Žinoma, tai nebus įgyvendinama iškart, nes reikia ilgesnio laiko tarpo, kad būtų galima per savivaldybes inicijuoti priešgaisrinę savanorystę.

Tam, kad savanoriai ugniagesiai ateitų į tarnybą, turime keisti teisės aktus, pasiūlant motyvacines priemones tokiems savanoriams. Šiuo metu valstybė neskiria savanoriams net 10 ar 11 eurų už valandą, kurie mokami už praleistą laiką, dirbant įvykio vietoje – tokius pinigus moka vėlgi ne kas kitas, o savivaldybė. Valstybės skiriamų lėšų savanorių veiklai nepakanka, todėl papildomai prisideda savivaldybė.