17 gegužės 2022
Leganda liudija, kad Florijonas gimė apie 250 m. Cetyje (Austrija). Jo gyvenimas sutapo su krikščionių persekiojimo laikotarpiu. Florijonas buvo romėnų karinis valdininkas, Diokletiano laikais nukankintas už Kristaus mokslo išpažinimą. Jo kultas populiarus Austrijoje, Bavarijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Florijono kapo vietoje prie Linco buvo pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. Beje, jis laikomas ne tik ugniagesių, bet ir aludarių, puodžių, kaminkrėčių, mūrininkų, kalnakasių globėju. Tikima, kad jis saugo nuo pykčio ir sausrų.
Gegužės 4-oji – Šv. Florijono diena Lietuvoje buvo pradėta minėti dar prieš antrąjį pasaulinį karą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių profesine švente. Šią dieną visoje šalyje rengiami gaisrininkų pasirodymai, susitinkama su gyventojais.
Lietuvoje šv. Florijonas laikomas gelbėtoju nuo gaisro. Jis vaizduojamas kaip romėnų karys, su šalmu arba kepure ant galvos. Vienoje rankoje laiko vėliavą, kitoje – kibirėlį. Šalia stovi degantis namelis arba bažnyčia, ant kurios šventasis pila vandenį. Paminklai su šv. Florijonu būdavo statomi prie sodybų bei miestelių aikštėse, daugiausia Žemaitijoje ir Aukštaitijoje.
2015 metais prie Paberžės ugniagesių komandos būstinės buvo pastatytas paminklas gaisrų sergėtojui ir ugniagesiui globėjui Šv. Florijonui. Skulptūra pagaminta Tarnove (Lenkija).
